Susikurkime rėmus

Sukurtinęs trypimas skleidžias saulėm,
Tamsoj, ne Brailiu, bet tamsoj
Sūpuoju šnekesį, mojuodamas apgaule
Su tušu sutepu lyg delno šnaresių.

Ir sutrinu milteliais vaško sielą
Strėle viršūnėn pakertu meldus ir
Dar kartą sugretinęs tarnauju
Bežvilgindamas aliejuotus upelius.

Suklusta net akmuo į klegesį, pridusta
Valkata kvėpuodamas gaidas, užstringa gerklėje
Mažyčiu – „noriu“  - statyti šiltnamį, suręsti –
Be gėlos.