***

Kuo ilgiau gyvensi,
tuo mažiau kalbėsi,
tuo mažiau tikėsi
ir kitų kalbom,
tyliai sau budėsi
griaumedžio pavėsy,
kojas užsiklojęs
nukirstom šakom.

Ir nebekartosi
šimtąsyk į dieną
greitomis - prakeikiu,
pakuždom - myliu,
akimis apeisi
nušienautą slėnį,
prietemoj skaičiuosi
kauges dobilų.

Žodžiai nepajėgūs
viską pasakyti,
vos užsikalbėjai -
jau ir banalu.
Teks kažką išverkti,
ašarom išlyti,
teks kažką sugroti
karklo lumzdeliu.