Dievų pensionas.

Smaragdų plytomis,
Žėrinčiais deimantais puošiu.
Aukso kilimais klosiu,
Juodo aksomo sunkiomis užuolaidomis dabinsiu.

Sukursiu rūmus Mūzoms,
Kad turėtų kur prisiglausti,
Kai lietūs badysis,
Šaltis kėsinsis bučiuoti,
Vėjai sijonus klostys.

Atidarysiu saloną,
Jaukumu spinduliuojantį,
Bohemą viliojantį.
Kūrensiu smilkalus,
Kedensiu bangomis dūmus.

Sienas papuošiu
Estetų šedevrais,
Genijų beprotybes
Įkalinsiu raityto baroko karališkuos rėmuos.

Nusėsiu namus
Antikvariniais baldais:
Mažais staliukais,
Gigantiškais laikrodžiais,
Margais gobelenais.

Įkvėpsiu gyvybę senam gramofonui
Ir mirusiam laikui,
Praeities mašinėlei –
Mirusių Rašytojų poetiškai dvasiai.

Prikelsiu senienas
Naujos eros pradžiai.
Sukursiu namus
Nerandantiems vietos keistuoliams.

Įrengsiu vonią aukso kojomis,
Rytietiškais ornamentais vandenį dekorosiu,
Rožėmis nuklosiu –
Tegul paskęsta geismų sodrume.

Šilko audiniais aprengsiu Mūzas,
Vaišinsiu karštu vynu,
Kvapnia arbata indiško arbatinuko.

Į prabangaus stiklo indus
Merksiu vaikystės gėles:
Įvairiausių spalvų,
Nepažinto kvapo.

Raudonmedžio biblioteką
Knygų lobynais
Apdovanosiu.

Užkursiu židinį –
Tegul šoka, liepsnoja ugnis ir koketės.
Išlaisvinsiu muziką –
Lai virpina sielą nerimo stygomis
Angelų paslaptys velnio suknelėse.

Uždegsiu krištolo sietynus,
Jaukumo žvakėmis apdėsiu
Tamsius nakties akligatvius.

Atversiu duris,
Rubino žiedą dovanodamas,
Sveikinsiu:,, Tai - dievų pensionas”

(Šaltą ranką bučiuosiu,
Šampanu girdysiu.),, Vidun vidun prašom, nes Naktys laukti nemoka”.