Žemuogės kąsnyje -
druskos kartumas...
Žaibo skėlimas
Ir meilė apkartus.
Žemuogės kąsnyje
Sutelpa dienos,
Šiltos ir trumpos,
Kaip tavo blakstienos.
Žemuogės vėjyje
Kaip ledo gėlės -
Snieguolėm žydi,
Dega raudonai.
Saujoj paklydę,
Vagoj pasėtos,
Žemuogės maudos,
be laiko raukšlėtos.
---------
Norėčiau langus dengt žiedais,
Baltais ir kvepiančiais rugsėjo obuoliais.
Norėčiau tamsą slėpt laike,
bet praeity, tiktai ne čia.
Ne šiandien aide,
Ryt nakty
tegul po naktį laksto viltys
Lyg nuogos žvaigždės debesį.
--------
Lyg rugsėjo nakty
Voratinkliuos merdi laukimas.
Skaudus - tarsi bitės gėlimas,
Lyg aky sutelpa vakar likimas.
žaibo blyksnyje sudega,
Laiko vežimas.
Kelio nėra,
Jis apžėlė miškų ūkanota skara.
Rytas dar vakar paklydo -
jo ieško diena.
Smego į delną gyvenimas
Gyvate juoda.
Kur gi surasti tuos priešnuodžius,
Jei jų jau nėra.
Bruknėm kvatojasi viltys,
Nors melą žadėjo šilai
Po samanom ašaros draikosi
jau tavo migloti kerai.