mano žvėris ir meilužis
ne katė ir ne padlaižys šuo
o tylinti ir „dėjusi“ iguana
skyrybos būna irgi vieną kartą
ir tos pačios gelsvos
kai panagėse žiobčioja švendrių medžiotojos -
neišnešiotos kamanės
daugiau nėra
kaip atrodo viskas kreiva
ar žlugimas didžiausios nacijos
ar prisišlapinusio vaiko klyksmas
kaip rodos viskas netikra
tokia pat netikra kaip
grynuolė ėdanti rūgštis
o skonio tarsi rojaus persiko
išties - salyklas ir apyniai
kolkas tikriausia ambrozija
bet ir tai – tiktai užmiegant
varykit mane į prisiekusiuosius
deja
„natūra“ negalėsiu Jūsų pamaitint
prašmėkščioju
lyg dar viena – eilinė
lyg sąskaita-faktūra
kodė aš nebenoriu
nė sacharozės skonio prisimint?
turbūt apšutusiėms nuo realybės
nedera „trigrašio“ įkišti ten
kur in-rakštin
* * *
ir dar kartą tvirčiausiai įsitikinau
tik ašaros moka groti violančele
o kontrabosą – paliko piemenim