Tavo jazz

vakarai man patinka

priglaudžiu prie svaigios tolumos ir
nesimeldžiu

šiluma
naktiniu drugiu
aplanko

ir aštriais dūriais lietus lyg iš kibiro-
basom pėdom
viskio stiklu delne
stoviu ant
tilto.

nurenku indus žvaigždėtam kabarete.
naktį išplaunu.

tuomet mergaitė tamsomis prabundanti,
nulekia į pievas.
švelnius savo pirštus dabina avietėm.
ir vėjas stiprus kaip niekad.
ir taip keistai,
taip šiurpiai meilės naktys skamba.

tyliu vandeniu nuplaukia jazmino žiedai,
tarsi laumžirgių simfonijos nuaidi upėmis



ir lieka man
tik
Tavo Tavo
jazz.