Kur tu esi, mano meile,
Iš molio ir įkvėpimo..?
Byra laikrodžio smiltys vienodai
Be sustojimo.
Mano angelas gieda rytojų
Visą varganą mano gyvenimą,
Savo Dievą išmainęs ir Rojų
Į tavo alsavimą.
Byra plunksnos lengvos ir švarios,
Angelai jau visi išsišėrė,
Visos nuojautos mano negeros
Kaitros neištvėrė...
Grįžo Žilvinas kruvinu luotu
Per Stikso garuojantį stiklą,
Žalčio žvyną žmonos dovanotą
Išmainęs į aukso vilną...