Aš alsuoju alsuoju alsuoju,
Mindoma vėjo nešamų vaikų,
Žvelgia į mane uosnis
Mėlynu paausiu, žydinčiu pečiu
Brandinu gilią sėklą pasėtą,
Ją ginu nuo puvėsio šaltumo,
Nuo man artimo gyvio naivumo,
Šiukšlių pertėkliaus, vaisiaus bjaurumo.
Aš vis stengiusi, dūsauju tvardaus,
Nesurikus, nebaubus grėsme,
Kuria saulė, vanduo, broliai
blogųjų grąso mirtina keršto ranka
Ir žinau, kad tęsis ne diena
Nesuvokiamas stiklo žaidimas,
Kai matau kiaurai sielą nuo pėdos
Kuri skaudžiai randus dabina
Aš alsuoju alsuoju alsuoju
Manyje atgula ir nekvepuoja.


Septyniamyle





