Liepa. Vidurvasaris...
Sustojęs laikas,
smėlio laikrodžiuose.
Atokaitoj tirpstantys
betoniniai daugiaaukščiai,
laukiantys savojo Mesijo.
Lėtai iš savo vagų
liejas karčios asfalto upės,
svajojančios tapt vienalyte
dulkių jūra.
Prie smėlio dėžės pamesti, o gal..
išmesti? -ledai.
Pasistiebusios ant pirštų galiukų
juos laižo skruzdėlaitės.
O jie tęžta,
lyg plastmasiniai žmonės saulėje.