Balerina

Krištoliniam tavo kūne sustingsta akimirka,
o metai bėga pro šalį,
grakščiam piruete įžvelgiu liūdesį,
tokį artimą, bet atrodo jau užmirštą,
atsiradusį po nepavykusio šokio,
tu vis dar man primeni kartėlį praėjusios dienos,
nežabotos vaikystės,
suluošintos puantais.
Kokia gi tu, vis dėlto, ne paprasta,
kupina ryžto ir noro laimėt,
kokia aš buvau tyli, nelaiminga,
tetrokštanti pakilti nuo scenos
ir skristi tolyn.
Čaikovskį atlieka kamerinis orkestras
ir vėl aš stengiuos pakilt,
tik staiga tu atgyji ant savo pjėdės stalo
ir imi suktis iškėlus rankas.
Kiek metų prabėgo tu dar taip pat
vaikiškam kūne spindi jėga
ta gracija skleidžias spektro spalvom
nušviesdama mėlyna kambarį mano.
ta laimė ir džiaugsmas ir šuolis pirmyn
į atvirą šlovę, pripažinimą
kiek mažai tą akimirką tu težinojai,
koks skausmas užklups antrajam veiksme
gerai, kad sustingdė tave man tokią
lengva menininko ranka.