Mieste pavargusiam šį rytą,
Nuo šurmulio, nuo triukšmo, nuo žmogaus
Septyni debesys nukrito,
Neišsilaikę ant dangaus.
Nukrito ant namų ant gatvės
Ant šurmulio, ant triukšmo, ant žmogaus
Ant liūdno miesto purvinos vienatvės,
Ant veido jo nepaprastai ramaus.
Minutę tylią senas miestas pailsėjo,
Be šurmulio, be triukšmo, be žmogaus
Bet atlėkė pasiutęs vėjas
Ir nunešė tą dovaną dangaus..