ledo

Šįryt vėjo nėra ir pabudus girdžiu
kaip pradeda lyti.
Rytas markstos kampuos,
seno pieno puodelis ant stalo.
Tavo vakaras - tavo ašara -
vieniša ir mažytė
balkšvo kontūro
ant mano rankos prišalo.
Kai prausiuosi ir pakeliu galvą -
veide
skendi rūmai iš ledo, ir vanduo
tarp pirštų sustingsta.
Laužau po vieną
varveklių galus ir į galvą smaigstau
( kaip karūna! )
skausmas dingsta,
stuksi lašai viduje į namo
( ar ledo rūmų ) sieną -
būti kartu?
leisk pačiai man įžengt
į naują dieną -
aš - iš ledo -
išdidi, šalta
( ir viena )
karalienė.