O kiek
dar duota man, -
kiek tilps dar, --
kai visos kišenės
prakiurę, --
kai rūdys, -
net adatos skylę užlopę.
Ir vėl taip pagiežingai
dievulis man juokias...
Kiek braukti dar, --
Visus raktus
Nuo klystkelių pametus-
ir trinti--
atbukusiu galu degtuko?
Kiek dar dejuoti,
kai net iš meilės
vaikai miežiuoti* gimsta, --
ir nosinės ant a
prasmės netenka, -
kai i be taško,
ir kai vienintelės kabutės
namuos, --
kad tėvas
pakaruoklis...
Vai kiek dar
pakasynų
lig mano galo?..
Ir kiek dar knygų,
kur pabaigos laimingos,
o pradžios--
tragiškos,
kiek dar giesmių
kol visos
pasaulio stygos
subyrės,
kiek dar į kelią,
ne, -takelį
kad pagaliau pamesti,
ko nesi radęs.
*miežiuoti - Turima omeny miežius ant akių