Keisti ir liūdnai apakę,
Pravirkstam paukščio, ežero, vėjo.
Viešpatie, kiek netekom,
O šitiek mažai reikėjo:
Prie kelio priglust basom kojom,
Akis suvyniot į peizažą.
Dieve, kodėl nežinojom?
Atrodė – vis maža ir maža.
Nuotaika! va kas gerai. O kartojimas juk yra tam tikra priemonė, net oficialiai literatūros teorijoj pripažįstama, tik kažkodėl rašykams ji rodosi nuodėme. Plg., kaip atskamba:
o šitiek mažai reikėjo
atrodė vis maža ir maža
:))