Kai lijo ledo karoliais,
Krauju pasruvusios beržo rankos,
Pagalbos meldė
Belsdamos į tavo uždarytą langą.
Kai žolės kilimą rūgštimi išvalė
Karšta ugnimi išdžiovino.
Į žemę įaugusios gėlės bandė gelbėtis
Braižydamos tavo užrakintas duris.
Kai saulės spinduliai į ežero nendres įsivėlė,
Kai teko juos trumpai nukirpt.
Nebylios žuvys sukliko gergždžiančiu balsu
Pagalbos- tavo pusėn.
Kai išsisklaidė sunkios tamsos pagirios,
Paukščiai bijodami tave prikelt
Snapus siūlais užsisiuvo.
O tu miegojai.