Į širdį, į rankas, į vienatvę

                  aštrios akmens briaunos
                      skaudžiai rėžiasi 
                      į padus

lėtai skubu
į grafiko neturintį maršrutą
palikus savo miestą nerimo
ir namuose
savų namų neberandu

akimirkai laukimo
prasmę atidavusi
pirštus atgniaužiu ir
ramiai paleidžiu
dar vieną sutaupytą valandą

ir mano užrašai išblukę
atminty
bet likę popieriuj
pabyra ---
(švelniais lipniais lapeliais
pavasarinio beržo)
ant purvino asfalto
lietum ir ašarom nuplauto
po vakarykščių nemigo
dienų

surinkti jų nebeįstengiu -

todėl prieš rytą
atgailai klumpu
ir palieku
laukimo valandas vienatvėje
naktų - - -