Iš vaikystės

Kaip buvom sutarę, -
Prie Švėkšnos, --
Rytoj jau
dalinsimės savo kartėlį,

Kaip buvom sutarę--

Nutrūkusiom stygom
giedosim, --
Basas savo kojas
pūslėm  padabinę...


Nejuokink, pasauli, nejuokink!

Kaip buvo žadėta, -
Nuoga krūtine
mes mušim ritmingai
įšlepusį vėją, --
Nasruos uždarysim,
kaip buvom žadėję.

Kaip buvo sapnuota, -
Tu tvyrai,
o aš... --
tiktai vyriai

sutepęs mus rūkas.

Ir liko vien tik nutylėta-
Tu mano, -
O aš Tau tik ūkas.