Plaktukas vikrus, vinis nestokoja aštrumo,
Skylė savo vietą suranda. Gali susikalti namus.
Gyventi tenai, įsikišęs sidabro šaukštelį srėbtuvėn.
Tupykloj skaitydamas laikraštį turtinti dvasią ir lengvinti kūną.
Paskaitęs žiūrėti pro langą – matyti kaip žmonės vedžiojasi žmones,
Su reikalais, į mokyklą, į darbą, ar šiaip sau – tiesiog vaikštinėja.
Klausyti kaip kalbasi katės ir katės bei šunys ir šunys.
Spjauti pro langą, stebėti kaip kyla vanduo, paskui krenta ir lyja.
Kitoj karalystėje lyja galbūt jau kitaip, bet tikriausiai taip pat.
Norėti išeit pasivaikščiot, išeit už ekrano, įkristi į šachtą,
Suprasti, kad aukso nėra ten, o gal net ir niekad nebuvo,
Bet skleidžiasi juodas narcizas, tamsu, ir tu jo nematai.
Lašai tik vis kapsi į tavo kalbančią galvą.