Rytinis košmaras

Aš atsibudau, kai storas šlykštus violetinis teletabis, vadinamas, regis, idiotiškai - Lialia, su basliu makaulėj, apvertė mano lovą (dar mano prosenio padirbtą iš baobabo, tykiojo Dono atplukdyto iš Zimbabvės arktinio poliaračio) prispausdamas mane prie supuvusių pusiau sugraužtų silkių krūvos (aš visą laiką mesdavau nebaigtą ėdalą į palovį, kai pasisotindavau). Bandžiau nuspausti pavojaus mygtuką, tačiau niekaip nepavyko jo atkasti. Laimė, pačiu laiku pasirodė mano padruškė Betmenas, kuris, nors ir nerealiai kankinamas pachmielo, sugebėjo išspardyti tam gyvulius teletabiui šikną. Tuomet man pagaliau pavyko išsilaisvinti iš po kinivarpų išgraužtų lovos grobų.
-Ko tas bjaurybė norėjo?- paklausė draugelis.
-Gal meilės. -filosofiškai atsakiau, kasydamasi sumaitotus kaulus.
-Ką darysim su skerdiena? Išsikepsim?
-Ne, viena, teletabių mėsa šūdo skonio ir kvapo, antra, jo ieškos. Turime paslėpti lavoną. Mano bobutė kaime stato namą, galėsime įcementuoti.
Mes drauge supjaustėme tą šlykštynę ir atsakingai suvyniojome į foliją. Tada betmenas atvarė savo geldą ir mes sugrūdome visą šlamštą į bagažinę. Aš apsiėmiau vairuoti, nes betmenui norėjosi šiek tiek užpilti galvaskaudę.
Iš 666 karto užvedžiau geldą ir padėkojau Šėtonui. Paspaudžiau gazą ir kaip tik tuomet iš už kampo išlindo apsinešęs pokemonas. Aš jį pervažiavau ir nusikeikiau. Supratau, jog dabar svarbi kiekviena minutė, mat robotai transformeriai netruks suuostyri, kad atsirado netvarka. Gerai, kad betmeno gelda 13 cilindrų, nuspaudžiau gazą iki galo ir jau nebepaisiau smulkmės ant kelio. Išvažiavus iš miesto, išgirdau robotų transformerių ir robotų policininkų sirenas.
-Oh Satan rescue us - sukalbėjau užkeikimą, jausdama, kaip švinksta pažastys, negelbėjo net Fa dezikas. Nuo mano smarvės atsigaivaliojo betmenas.
-Nikita, kas per mėšlas...-suvapaliojo jis ir nutilo, išgirdęs sirenas.
O priekyje mūsų jau laukė Rokis, Rembo ir Silvesteris Stalonė su atstatytais kalašnikovais, makarovais, netgi viena katiuša.