Vis tiek

Išeina keliai, ir žmonės išeina,
Palieka namai, svetimi, ne savi,
Ir pats patampi tarytum išeivis,
Paklydęs, deja, ne savo kely.

Eini ir eini, tartum galima būtų
Išeit iš savęs, pabėgt nuo kitų,
Ir niekad užkliuvus nebepargriūti –
Pradingt kelyje, pasislėpt nuo žaibų.

Išeina visi, pamiršę sugrįžti,
Ir pats negrįžti, nelaukiamas net –
Tik kelio gale tebestovintis kryžius
Primins, kad vis tiek sustoti mums teks.