atminčiai

Kaip lengva užmiršti
sudžiūvus prapulti

skruzdėlėms būti milžinu
milžinams būti skruzdėle

kaip lengva išnykti
skaičiuot iki trylikos
(daugiau nieks nemokė -
daugiau gal nereikia).

Kaip būtų lengva -

gyvent
gėlės žiedlapiuos -
nardyti jų labirintais.
Turėčiau
                daug
                            laisvo laiko,

penkias burtų knygas,
lankytojus darbo dienomis
ir mažytį lininį maišelį
po pagalve -

su vėjais, raudonais žandais
(nes jiems kartais gėda)
ir gandais, -
mano rododendro sienos
juk turėtų ausis.

Nesinešiočiau nieko,
nes taip lengva užmiršti
kai negali paklausti Temidės,
kai nežinai.

Bet kartais juk
net ir skuosdamas neišmesi,
kiaurom kišenėm žvejodamas
ir vėjo pamušalais plaikstomas
-
visad turėsi šalia.