Šukė

Tavo randuose stiklo akmenukai įklimptų,
Tai kodėl žaliuoji ir sakai,
Kad tai jie veidu per stipriai riedėjo?
Nutinka kartais taip, kad juos jūrų žuvys apgriaužia
Ir tada kojos spardosi lyg bandytų dėles priminti.
- - -
Degtukų dėželėje trys sagos,
Dangau, koks Tu buvai nuobodus-
Iš stiklo.
Jos įspausdavo rankų, kojų odos lopus,
Kaip smėlyje gėlių žiedus įslaptindavo,
Tuomet, kai surūdijusios karuselės
Dar nesikeitė vietomis su dviračiais atėjūnų.
- - -
Dar dešimt metų į priekį...
Rankom stipriai sugniauži tulpės žiedą
Juokiesi taip kaip įpratęs,
Nes Tavo rankas išskleidžia saulė-
Kartais laimi tas,
Kas turėjo nežaisti.
- - -
Visus šokius galima šokti basomis,
Jei kojas išmokei abejoti.
Sirtakis. Štai čia ant stogo.
Nebūna dūžtančių žvilgsnių.
Tai tik plasmasė
Kasdieną suraižoma.
- - -
Kaime išaugo gandralizdžiai,
Išbalinti popieriaus lukštų.
Senolė naktimis svajoja
Jais balkius padengti.
Jos langeliai delnuose išsiskleidžia.
Apverti alavo dubenį ir prasižioji-
Du gumulai iš kaukių sulipdyti.
Taip blizga, bet sudužt neįstengia.
- - -