tik trys vyrai šaukiami burtažodžiais
užkalbėjimais pakviečiami sugrįžt
pašaukti jie kyla debesim iš ežero
balto pieno putom plakasi artyn
– paruošk lovą ruošk lovą
motinėlyte
– ir baltą rankšluostį lino
rūkui nuo veido nusivalyti
– grįšiu griūsiu pridusęs
jei dar spėsi paruošk
žvaigždžiakryčio
trys vardai tariami pašnibždom
veidu į žolę rankom į žemę
jie įmaišomi įaudžiami tvirtai
tarp kitų žodžių
nebeišlaisvinsi
ir jie savi jau taip
net skauda kai nemini
tie vardai įgiję vaizdus
antspauduotuos laiškuos gyvenantys
nešdavai juos bėgte
virpėdama kad nesustotum
ir neatplėštum
nes
smalsumas tavy lindėjo
kaip ant polių augantis miestas
nežinojai kas bus
smilko ąžuolas žaibo paliestas
buvo tie laiškai
tokie stiprūs kaip kultuvai
vos išlaikydavai
muistėsi
vilkai nepuldavo
gulė ant žemės ir murkdavo
kai tris vyrus šaukei
Krivūlės Bumbulą
Ramovės Ąžuolą
Vaidilos Užkulnį
kuždesiu
– motinėlyte
nekviesk šiū namo šiū namo
nelauk
šiandien dar ne
– tylėk kai vyresnieji kalba
nes baigsis antausiu
– motinėl žilagalvėl
vos velku kojas
nuleisk ranką prašau
neatplėšiau jo nemeluoju
neišdaviau brolių
trys vyrai šaukiami
viens po kito
nebeslėpk registruotų laiškų
atiduok sese
pamiršk užkalbėjimus ir gyvatažodžius
nebebėk per laukus
jauniausia tu
visko dar bus
yra visokių dabar specialių įstaigų
ką nors rasim
nebesmilkyk
mobilizacija