Žydinčiam dobilui
supyniau kasas,
iš balto liūdesio atlaso
surišau kaspinus.
Bučiavau ūkanotas jo akis
laukdama kol atsimerks
žydro dangaus skliautais,
tyliai prabils bičių dūzgimu,
vidurnakty.
Išduos man gyvenimo numerį,
kad galėčiau jam naktį paskambint
ir paklausti, kaip sekas..