daugmaž dvidešimt keturios val. per pievą

Dvidešimt keturios laumių pėdos pievoj:
Pagal nykščio storumą išsiskirsto ir mina Želmenėlius rason,
Rasą gyvenimui-negyvenimui.

Atskiria pluoštą nuo spalių.
Spaudžia pakoją.
Pamina.
Apdoroja, minkština -
Paprasta religija.

Tik dvidešimt keturios laumių pėdos,
O taip paprastai tiki:

Šešios verpstės prakaituotų delnų snaudulio,
Keturios – apsamanojusių minčių vibždėjimo.
Trys bekonai ištvirkėlio lietaus, atsiduodančio vakarykščių barščių kvapu.
Ir 13 minučių kelio į penkis šaukštus neapykantos.

Vakarui žiūpsnelis aistros.

Paklaustum, o kur nors žingsnis džiaugsmo, ar trupinys ramybės.

Štai todėl ir pieva,
o ne gyvenimas…