*
užpilk debesis karšta
derva ir ridenk
akių kraštais kol
kaitrūs garai lenks
blakstienas kūnais
šluoti šiukšles nuo
paraudusių gyslų –
jos morzės ritmais
pulsuoja pagalbos
šauksmą dangaus
puriesiems tad pilk - - -
šviesa net kurmiams
kenkia
*
pastatyk smėlio pilį
ten kur visa atima
lūžtančios bangos
pastatyk nedidelę –
vaikiško kibirėlio
dydžio – ir pamatęs
atvilnijančią bangą
spirk savon pilin taip
lyg prieš tave būtų
motinos žudikas
spirk ir tegu
užspringsta - - -
tikra viltis palieka
savo vaikus
*
surink iš vandens
akmenis ir paslėpk
po pagalve kad niekas
nematytų ir nerastų
kad niekas nepavogtų
sapnų kuriuos tau
miegant pakrantėje
žadėjo ausyje
šiugždantis smėlis - - -
o gal ir tai sapnavai?