Aistrai užgęstant

Realybėje prabėga antikos šešėlis,
Raitos dievai, cigarai rūksta.
O tu.. Tu man esi bedievis,
Keliauji godumu, kuris tave pranoksta.

Viduramžiai mūrinėj venoj plaukia
Praslenkanti religija kasdieną,
Ir kas toje tuštybėje taip traukia...
Sugundyti šią prarastąją sielą?

****************************

- Sustoki laike! Palieski renesansą,
Tai aš ten gyvenu. Tai aš Otelas!
- Nudurk, nunuodyk, bet duok šansą
Ir vėl atgimti Džiuljeta... Vėl mirti.

Rytinė saulė skelbia naują amžių,
Atrandu tylą - harmonija užlieja.
O tu... O tu man buvai viskas,
Bet liksi tik senovės epopėja.