***

neišlaikiau lūpose šaltų tavo rankų
merdinčioj medžių gretoj kojos rikiavosi į eilę
slėgiui pakilus miegas nebeišniro
žvilgsniu užgrojau tvinksinčiom gaidom
žvaigždės atsisveikindamos kabinosi į pirštus
grindinys slinko priešinga man kryptimi
aš šuoliais viršun linksminau aušrą
slogiai išsitiesusią kito miesto glėbyje
- neprabuskit!
skersgatvyje šaukė varna
sparnais susiėmusi už galvos