sraigės namas ir nerimas

sraigės namas ant lapo vėsuma atsispaudžia
šapas tyli budriai skruzdėlės glėbyje

      ateik sakau neturi ką veikt pavasarį rudenį?
      pasekčiau, kaip rašėm ant lapų pasaką
      ir negalėjom jos ištrint

      ir kaip ėmė snigt
      juodom žiežirbom?
      ar papasakosi?
      nesiginsi?
      ir kaip kilo gaisras,
      nuo kurio slėpėtės rugienų veidrodžiuos?

piemens daina skaidriam rūke paskęsta
ir boružė aštuntą tašką paslepia vyzdy
ant zebro šonų volu piešia perėją
miškai ir Pirčiupiai apsiverkia Nerim

      nerašyk taip nepakeliama skaityt
      nugesink tą karštį, jei negali kitaip, išspjauk jį
      vėl man ant rankos
      ant juodo rando mirksinčio pūslėjančia akim

      aš leisiu
      tik nespausk pieštuko
      kasdien ant dienraščių skiaučių
      nepiešk raidėm veidų ant antraščių
      ... tris sūnus auklėjo lazda...
    ... viešoj vietoj nerūkoma...
    ... atsisakė sustabdyti branduolinę programą...
    ... ugniagesiai dar dirba...

      trečio brolio nerimas

      išmeskim šukes tų ruginių veidrodžių
      atleisk man, mano įšale įkalintas gyvenime
      netirpk
      tik tyliai nusikratom pelenus