---

Mano Rojuj nebeliko net tuščio alaus butelio -
Ir tą nuspyrė pro šalį bėgęs vaikas
(norėjo parodyti, jog didelis besąs).

Dabar tik balos -
Virš ir po - krykštauja.

Kad taip radus du peilius -
Baisu vienam į Dievo kalną kopti,
Kai gražesnį rytojų šlovinanti giesmė Anafjal užtemdo.
Kai lūšies nagus į vakarykštį lietų iškeičiau.