rašyk.lt: Kūriniai / Synthetic Girl / Padėka

Mokytojau,

Ir pažinime,
kuris skausmingai
traukia gyventi,

Ir viltyje -
trupančio porceliano taurėje -

Ir tikėjime -
vienatinėje sandoros
skrynioje -

Ir meilėje -
begaliniame audros
siautuly -

Braidžioji
po užmirštą
laiką
nelyginant
Raudonąją jūrą
ir lauki grįžtant
visko, kas tikra.

Blogas komentaras Rodyti?

2003-09-10 12:14

Edvardas

Gražiai pabraidyta ir bangelės per širdį nueina... Kas mes būtume be tikrųjų mokytojų, be palyginimo kuom buvome, kuom esame... Ir, žinoma, visada trupės, nes yra mąstantis žmogus ir jo beribė kelionė per pasaulį.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2003-05-19 12:48

WeFine

kaip visads-patinka mokytis :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2003-05-14 22:04

Denisas Melnikas

Hm, vien dėl pirmojo žodžio, šį kūrinį galima skaityti per mokytojų dienos šventę ;)
Na, aš juokauju. Viskas yra gerai, įsivaizduoju tave skaitant - ogi neblogai skamba! Tokia tikra pažinimo, vilties, tikėjimo ir meilės tiesa. Puikiai apibūdinta, nors ta trupanti porceliano taurė jau truputėlį nuvalkiota. O štai vienatinė sandoros skrynia - tai bent! :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas