Kabėjimas

lūždavo kartkartėmis bangos
spinduliais delnuose
žalčiu vaivorykštė apsivydavo
pakelės kryžių
ir tapsėdavo papsėdavo
mėlynskruostės rasos lašeliai
krumplius brozdindami
keistieji žmonės
verkdavo šnabždesius
apie kaimynų trobas
plaukais vėjų
išnešiodami gandus
nežinantiems
už ką taip kenčia
skylutė išgremžta
artėjančioje sienoje
vis artėjančioje
artėjančioje
vietoje stovinčioje
apšiurėlėje
kabantys paveikslai
giliai sminga atmintin
improvizacijom
džiugindami
akį išvirkščią
vyniu persmeigtos
kiaurymės