po akmenį

Išrišdamas sekmadienio mazgus,
Kai tolumoj rūkuos pradingsta minios,
Strigdina akmenį gerklėj žmogus,
Užuot šuneliui po kaklu kabinęs.

Prijuostėje paslėpusi kumščius
Žmogaus žmona žinojimą marina.
Daigindama pamėlusius nykščius
Tarpupirščiuose mažą viltį trina.

Skaudžiais apynasriais burnas sukaustę
Sekmadienį nebe kaip šventę mini.
Nedrįsta vienas kito nieko klausti
Po akmenį kairėj pasikabinę.