Dalybos

dvigubas laumžirgio mostas
dangus tau žemė man

sparnai?
iltys?
kanopos?
akys?
nagai?

žemėje gyventi gera...
sliekas sakydavai sliekas
kirminų padermės
o paskui - šuva!

Bet tada kur sparnai?
išplėšei iš menčių sparnus savo iltimis kanopomis žemę ravėjau iš skausmo akys tik tam kad įdubtų o nagais...

Nelok!

Krito laumžirgiai
sparnuotu liūdesiu
rudenį vasarą rudenį pusdienį rudenį
ir
visados -
dangus - tau, žemė - man.