Apie mus, iš šono pažiūrėjus

Nusirengianti žiūri į tamsą,
po mėnulio ženklu negimęs -
abu gulas šalia pasitempę,
o delnuos - jau ne Viešpaties žymės.

Apkabina per liemenį tyliai,
tartum šaukštai virtuviniam stalčiuj -
jie abu - neišeinantys žygiai,
vis keliaujantys iš penkto aukšto.

Po mėnulio ženklu negimęs,
Nusirengianti vėl tamsoj verkia -
jiems nereik jau kitų atleidimo,
ir leidimo veiksmams jiems nereikia.

Tylai guli abu susiglaudę,
skruostus glosto ranka paslapčia -
jie abu praeity išsišaudė
vienas kitą ne karo lauke.

Tik dabar atpažino, kas buvo -
nusirengianti ji tamsoje,
po mėnulio ženklu negimęs -
jie abu dar kariai savyje.

Pasiduoti, geriau nusišauti -
tiesias rankos palovin slapčia,
bet jau ginklų nėra, tiktai šaukštai,
susiglaudę kaip jie naktyje.