Griovys

                Ji priėjo prie griovio krašto ir pažvelgė žemyn. Ten žmonės maudėsi purve. Vieni tiesiog braidė, kiti taškėsi, dar kiti leisgyviai gulėjo ir rijo purvą. Bet dauguma buvo tiesiog išsitepę purvu ir tuo mėgavosi. Ji dar niekada nesimaudė purve. Tik stovėjo ir žiūrėjo. Su kai kuriais ėmė šnekėt. Jie stebėjos, kad ji šneka su jais. Sakė, taigi tu švari, tau kas? Bet ji irgi norėjo pabandyt, tad palengva įkišo pėdą... Purvas buvo minkštas ir šiltas. Jos nugara perbėgo drebuliukas. Na ir ką? Nieko nenutiko. Visiškai nieko baisaus. Bet tąkart daugiau ji nedrįso.
Ji ėmė dažniau vaikščiot prie griovio. Dabar jau ne viena. Susipažino su keliais iš tenykštės chebros, bet vis tiek nėjo toliau, nebent pabraidydavo. Kai kurie juokais bandė ją taškyt, bet ji aiškiai leido suprast, kad tai jai nepriimtina. Tačiau mintyse vis dažniau ir dažniau regėjo save besimaudančią purve. Panyrančią visu kūnu į švelnią, gličią ir šiltą masę. Tos mintys neapleisdavo jos ir dažnai ji negalėdavo užmigt naktimis galvodama apie tai.
Ji turėjo ir kitų draugų, kurie baisėjosi grioviu ir jo žmonėmis. Jie visi eidavo maudytis į ežerą. Ir ji anksčiau buvo uoli ežero gerbėja, nepraleisdavo nė vienų maudynių, ir daugelis ją laikė perspektyvia plaukike. Ji buvo kone lyderė. Ne, komandos kapitonas buvo kitas, bet ji tikrai buvo jo patikėtinė ir jis pats dažnai siedavo savo viltis su ja, arba patikėdavo kai kurias užduotis. O dabar jos draugai ėmė ją matyt bendraujančią su griovio žmonėmis ir ją tai siutino. Kartą vieną chebrantą ji nusivedė į maudynes prie ežero, bet jam tai pasirodė atgrasu. Tik ji negalėjo nustot vaikščiot prie ežero, kaip negalėjo palikt griovio. Visi matė jos purvinas kojas, kurias ji nusiprausdavo, kai eidavo prie ežero. Slapčia net didžiavosi, kad purvinasi kojas, o kai to nori gali nusimaudyt. Bet ji nustojo praustis.  Kai kas iš draugų bandė ją atkalbėt nuo draugysčių su griovio žmonėm, bet jai tai atrodė kvaila. Ji matė, kad tiek vieni, tiek kiti- paprasti žmonės ir sugeba būt tikrais draugais, tik skirtumas, kur jie maudosi...
Atėjo laikas eit prie ežero. Jie su draugais tai darydavo kartą per savaitę ir niekad nepraleisdavo maudynių, tačiau tąkart ji nėjo. Nėjo ir prie griovio. Nusprendė tą dieną praleist tiesiog su šeima. O kitą dieną išėjo prie griovio viena. Nuėjo į atokią vietą ir pati įkišo pėdas į purvą. Ji žaidė purvu, pirštais braukė gličią masę. Tada ėmė braidyt...
                Po truputį ji geriau susipažino su purvu, jo žmonėm ir malonumais, kuriuos galėjo patirt. Tai nebuvo tikri malonumai, tiesiog kažkokia keista jėga, kuri traukė lyg magnetas. Ir pagaliau vieną dieną...
Jie atėjo dviese. Jis juokavo, kad ji darosi visai murzė, o ji braidė ir juokės, kad jis jau tikras patyręs apskretėlis. Tada jie ėmė taškytis, juoktis ir galiausiai ji suspigo ir nėrė! Purvas apsupo ją ir pagavo. Ji jautė gličią masę glostančią jos odą, jautė šilumą, jautė minkštą dugną. Ji atsigulė ant nugaros ir mataravosi purve lyg kirmėlė... Purvas persunkė jos plaukus, o ji visa pasinėrė į jį.
Kai išlipo po maudynių jai sukosi galva ir šiek tiek pykino. Ji nusišypsojo jam ir pasakė, kad grįš, tik truputį nori pasivaikščiot. O tada išlipo iš griovio ir nuėjo. Buvo baisiai negera ir kažko gėda. Ji žinojo, kad seniai pati apie tai svajojo, bet dabar... Ji atsisėdo ant žolės. Saulė švietė taip skaisčiai ir ji jautė, kaip purvas ėmė džiūt. Jis nemaloniai traukė odą ir norėjosi tik bėgt ir vėl pasinert į purvą, kuris ją atgaivintų, paglostytų ir sušildytų... Bet ji žinojo, kad negali. Nebegali. Nenori. Tai beprasmiška. Ji žinojo ir tai, kad bus dar daug kartų, kai ji maudysis purve,  bet dabar ne. Užteks. Purvas džiuvo ant kūno... Ir ji lygiai taip pat galėjo tuoj pat nubėgt ir išsimaudyt ežere. Bet jai buvo gėda. Verčiau jau iškęst tą džiūvantį, odą traukiantį nemalonų maudimą, kuris buvo toks įkyrus... Ne, ji palauks, kol purvas nudžius ir ji galės jį nusigramdyt, o tada eis prie ežero... Tik ne dabar. Kol molis dar neišbyrėjęs iš plaukų...
                                                                                                            2003 05 13