Jūros tarkiai byra
tarp pirštų.
Ar gali tai matyti, žmogau?
Jie skyla
nukritę ant grunto,
ant grunto nukritę sūraus --
Padėk man nuplaut tą sūrumą
nuo pabalusios
žemės paviršiaus,
išmokyk nemėtyti tarkių,
kai jūra banguoja
tarp pirštų.
Kaip dovaną jūrą priėmus,
paglostyt, priglausti ją noriu.
Deja, ar matai, žmogau?
Byra.
Ir leidžia priglausti
tik orą --
------------------------------------------
Aplaistytas priešaky gruntas.
Nekaltink manęs -
tik pirštus...
Neklauso jie -
jūrą tarkuoja
ir mėto
ant žemės tarkius --