Šaudau į taikinius
tik užrištomis
akimis –
Vis.
Nebaisu
lyg pagalvojus
kad vis tiek nepataikysiu
arba
kaip tik
pataikysiu tiksliai kur reikia.
Viskas gali išnykti –
rimbo kirčiai,
rugiagėlės niekados šalyje
ir mėnulis (jei užsimerki).
Valtys
be irklų
sugrįžta –
raškau tavo uogas
kieme
-
nebaisu.
Seniai peršoviau
savo liūdesį
džiūstančius skalbinius
monotoniją
ritmiką
pareigas-
apsimetusias kiemsargiais.
Paskelbiau
taiką
tai vasarai
laužui
ir ugniai –
tegul.
-
Vaikštau su skrybėle
tyliai.
Klausaus
kiek minčių galvoje –
nepabėkit,
vanduo semia kojas
-
lyja iš žemės
dangus suadytas
ramus
ir bešališkas
kaip ir aš.
Kaip ir aš.
Žemės grumstams
bučiuoju į skruostus –
pataikiau tiksliai –
žydi kiemas.