žemuogės miršta.

-- o jei prisirpusios žemuogės
ant linguojančios smilgos?
suverti?
iš tavų pirštų galų virpėjimo
išspręsti:
kiek liko apžioti, sukąsti
išspjauti.

ten tavo šešėliu
boružė ropoja.
smaragdo žolynai
neritmiškai dejuoja.
Tavo mėtinės lūpos
aklai išbučiavo
miško žemuogės kūną,
teatleidžia Perkūnas...

o ištroškęs žvilgsnis
saldumu apsvaigino,
ir mirtis uogų tyliai
tavo gerklę
gaivino.

ar žinojai, kad žemuogės
džiaugiasi tyliai,
jog jos mirtį sutinka
ant smilgos nukraujuodamos,
tarp tavo lūpų
bučiuojamos,
liežuviu palaidojamos.

-- ir kad neprisikels iš numirusiųjų.