es

MANO PERSPEKTYVOS EUROPOS SĄJUNGOJE (konkursui)

6 VAIZDŲ  MELODRAMA

Veikėjai:
1)  Jonas – šeimos galva, tėvas, vyras
2)  Janina – namų šeimininkė, motina, žmona
3)  Kaziukas – jaunosios kartos atstovas, sūnus
4)  Muitininkas
5)  Pirma mergina
6)  Antra mergina
       
Pirmas: Lietuvos kaimas. Žiema. Vakaras. Troboje prie stalo sėdi Jonas, Janina ir Kaziukas, Janina  su šaukštu gramdo iš puodo prisvilusių bulvių liekanas, Jonas, pasitiesęs laikraštį, kerpasi rankų nagus, jaunosios kartos atstovas gilinasi į kažkokią storą knygą tamsiais viršeliais.

JONAS (burba po nosimi): Kai aš jaunas buvau, be darbo nė minutės nesėdėjau, ar žiema, ar vasara. Nebuvo kada į knygas ir akį užmesti…
JANINA: Tai kad tu skaityt nemokėjai.
JONAS (nuleidžia negirdomis): Viską atduočiau, kad mano sūnus užaugtų tvirtas, doras, ūkį mokėtų gerai tvarkyt, pačią gerą parsivestų… Jau seniai kaip laikas ženytis… O jis ką? Nosį į knygą įkišęs ir nieko daugiau nežino (pasipiktinęs).
JANINA: O tau tik kad paburbėt. Šviečiasi vaikas, daro kas jam įdomu. Pagal pašaukimą jam ne karves ganyt (išdidžiai).
JONAS (suirzęs pakelia balsą): Ką šneki, boba, pašaukimą tik kunigai turi, o šitas nė į tvorą, nė…
KAZIUKAS: Patylėtumėt bent minutę, vieną puslapį valandą skaitau!
JONAS (pašoka nuo kėdės, tvoja kumščiu į stalą, net nusikirpti nagai išlaksto): Su vieninteliais tėvais šneki, vaike, ne tam tave auginau, kad nurodinėtum, kaip elgtis, kai pasensiu!
JANINA: Tėvai, nesikarščiuok, vėl spaudimas pakils (tempia vyrą už skverno. Kaziukas nekreipia dėmesio nė į vieną, užverčia knygą, rengiasi eiti).
JONAS: Kur jau susiruošei? Aš su tavim dar neišsiaiškinau (valdingai).
KAZIUKAS (kukliai): Aš į Europos Sąjungą.
JONAS (Janina prilaiko vyrą, tas tempia įsiręžęs, kabinasi už stalo): Ką šneki, balbiese? Ar girdi, motin, ką tavo mieliausiasis šneka? Kas manaisi esąs? Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvęs, o jis jau išeina neatsiklausęs. Į Europos Sąjungą, matai. O kas karves melš, kas daržus sukas, kas kumelę į turgų nuves? A?
KAZIUKAS (vis dar kukliai): Europos Sąjunga, tėveli, viskuo pasirūpins. Nebereikės jums juodų darbų dirbti, galėsim į užusienį važiuoti, iš ten pinigų parsivešim, trobą susiremontuosim… Karves su kumelėm Europa nupirks.
JANINA (išsigandus): Sūneli, valdyk liežuvį, ką gi čia dabar kalbi? Ar nuo šalčio smegenai susitraukė?
JONAS: Vo, vo, ir boba praregėjo. Matai, ką užauginai su visom knygutėm ir pašaukimais. Kito neturim, šitas tik gėdą daro. Ką žmonės pasakys?
KAZIUKAS (piktas ir nusivylęs): Kai aš išvažiuosiu į Europą, gailėsitės taip kalbėję. Aš jums įrodysiu, kad nebūtina visą gyvenimą mėšlą mėžti. Reikia pasaulio pamatyt, su kitokiais žmonėmis susipažinti, akiratį plėsti, (balsas garsėja, tonas darosi išdidus) o ne vien galvot, ką kaimynai pasakys. Pažiūrėsiu, ką jie kalbės, kai jūsų kvailelis sūnelis visą Europą apvažiuos, į  universitetą įstos, (balsas garsėja; skiemenuoja) per-spek-ty-vų darbą susiras, žmoną… (šneka taip garsiai, kad užsikosėja) …Žmoną turtingą išsirinksiu (kosėja) …
JANINA: Sūneli, Kaziukai, pagalvok apie savo plaučius, mes nekurti, ne…
KAZIUKAS (nekreipia dėmesio): Užsidirbsiu tiek pinigų, kad jums namą nupirksiu, mamai suknelę, tėvui naują traktorių, su žmona jums anūkų padarysim, tada nusipirksiu mašiną, ne bet kokią – raudoną, ir grįšiu čia, į kaimą, (rėkia) ir visi kaimynai matys, ir pasiimsiu jus, (rėkia) ir važiuosim… (kosėja) …važiuosim pirmiausia į Seimą, o iš ten – kur tik panorėsit! (Rėkia)  Į Paryžių, į Ispaniją, Italiją… (kosėja) …Angliją, Ameriką (sutrinka prisiminęs, kad Amerika ne Europoje), nu, kur tik norėsit. Ir spausit… (kosėja) …spausit rankas prezidentams, premjerams… (giliai įkvepia) …Landsbergiui, Širakui, Putinui (vėl sutrinka), nu, visiems… Ir va, ir išvažiuoju dabar (rėkia)! Nieko nepasiimu, tuščiom rankom, prisiminkit tai, (skiemenuoja) tuš-čiom-ran-kom, man nieko nereikia, Europos Sąjunga manim pasirūpins (ilgai kosėja)! (Nusiraminęs, aiškiai, ryžtingai) Sudie, mama. Sudie, tėti. Grįšiu po… (dvejoja) Nu, kada nors grįšiu. Kad parodyčiau jums, kaip klydot.
(Pasiima storąją knygą, užsivožia skrybėlę, tada demonstratyviai ją nusiima, pamosikuoja, vaidindamas galantišką atsisveikinimą, nusilenkia.)
KAZIUKAS: Viso gero (mėgina apsisukti ant kulno, vos nenuvirsta, nusispjauna, išeina).
(Jonas ir Janina stovi netekę žado.)

Antras: Europa. Šveicarijos-Prancūzijos pasienis. Piko laikas, mašinų eilės. Iš vienos išlipa Kaziukas, kažką sako vairuotojui, uždaro duris, mojuoja priekiniam automobilio langui, eina pasienio posto link. Pasus tikrinantį muitininką apstojęs didžiulis žmonių būrys. Kaziukas braunasi mojuodamas į viršų iškeltu savo pasu. Jį pastebi muitininkas, padeda išlįsti iš spūsties.

MUITININKAS: Why are you in such a hurry?
KAZIUKAS (atsiverčia storąją knygą, iš lėto): Ai em  gouing tiu ve Jiuropyn Jiunion.
MUITININKAS (pasimetęs kasosi pakaušį): I don’t understand what you are talking about.
KAZIUKAS (iš lėto): Ai vont tiu sy ve Eifel Tauer.
MUITININKAS: Okey, okey. Please show your passport.
KAZIUKAS (kukliai, tiesdamas pasą): Mano pasas žalias…
MUITININKAS (pavartęs pasą, nudžiugęs): Oh, turisto lituano. Sabonis (mąsto), Jasikevicius. Welcome to France, my dear friend!
KAZIUKAS (išdidžiai, garsiai): Lietuva jums atsilygins, gerasis žmogau, Šiluvoj už jus pasimels, krepšininkai bus švelnesni jūsų komandoms (mąsto, ką dar pridėjus) …
(Muitininkas žiūri nesuprasdamas, galiausiai žmonės nustumia Kaziuką į Prancūziją.)

Trečias: Europa. Roma. Gatvė, pilna jaunimo. Madingų drabužių parduotuvė. Pro duris apsirengęs ką tik pirktais rūbais išeina Kaziukas. Prie jo skuba dvi merginos.

PIRMA MERGINA (saldžiai): Oh, Cosy, you look like Leonardo DiCaprio.
ANTRA MERGINA: Let’s go to the club, my dear.
(Kaziukas tolsta gatve apkabinęs merginas.)

Ketvirtas: Europa. Roma. Šokių klubas. Žmonių minioje galima įžiūrėti šokantį Kaziuką.

KAZIUKAS (uždusęs rėkia dėl muzikos negirdėdamas savo balso, pritardamas judesiais): O jė, dance dance. Put your hands up in the air. Shake-take-lake-make (sunkiai begali žodį ištart) …

Penktas: Lietuvos kaimas. Prirūkusioje (matyt, nuo nenusisekusių kepinių) troboje prie lango stovi Janina. Lauke matosi Jonas, jis mėgina sugauti nutrūkusią kumelę, laksto paskui ją keikdamasis ir kumščiu grūmodamas. Staiga tolumoje  pasirodo  dulkių debesis, tikriausiai sukeltas kokios transporto priemonės. Jonas, užsižiūrėjęs į tolumą, užkliūva už kelmo, pargriūva, sėdi purve ir spokso į atvažiuojančią mašiną (jau aišku, kad tai mašina), kumelė sustoja tolėliau ir taip pat susidomi svečiais. Janina išbėga į lauką, šiaip ne taip iš kišenės išsitraukia kažkada baltą buvusią nosinę ir ja mojuodama bėga keliu.

JANINA (rėkia): Sūnelis, mano sūnelis, taip laukiau, taip nekantravau, ašaras liejau penkerius metus. Žinojau, jaučiau, kad sugrįš, nepaliks mūsų…
(Mašina prie Janinos nesustoja, todėl moteris apsigręžia ir vejasi ją iki savo kiemo, kur iš mersedeso išlipa Kaziukas su kostiumu ir žele suteptais plaukais. Janina puola prie jo, dusina savo glėbyje. Nesėkmingai purvus valydamasis ateina Jonas.)
KAZIUKAS (solidžiai): Tėvai, mama, kaip ir žadėjau, sugrįžau. Ilgai nebūsiu. Europoj laikas – pinigai, todėl norėčiau, kad greitai pasiimtumėt reikalingiausius daiktus – važiuosim, miestą jums aprodysiu, žmoną, du anūkus. Aš su šeima ką tik grįžau iš Italijos, tai todėl toks įdegęs (rodo savo įdegį; tėvai žiūri išsižioję). Na, ko jūs laukiat?
JANINA: Mes, vaikeli, juk nesitikėjom, net nežinau… (Kaziukas nustumia tėvus į trobą, ragina ruoštis.)

Šeštas: Europa. Miesto centras. Prabangiam name prie stalo sėdi neatpažįstamai pasikeitę (miestietiškai apsirengę, linksmais veidais) veikėjai, matosi, kad praėjo nemažai laiko po išvažiavimo iš kaimo.

JANINA: Kaip malonu matyt vėl visą šeimą susibėgus, tiesa, anūkai mokykloj, marti svečiuose, bet juk svarbiausi - čia (patenkinta suokalbiškai šypsosi).
KAZIUKAS: Mama tiesą sako, džiaugiuos ir aš jus matydamas. Puiku, kad jūs tiek veiklos senatvėj susiradot, kad net su vienturčiu sūnum nerandat laiko susitikt (vos vos priekaištingai).
JONAS: Na, sūnau, pats mus į Europos Sąjungą atvežei, prasigyvenom, gyvenimo džiaugsmą ir laisvę pajutom, visą gyvenimą prie juodos žemės praleidę. Negi dabar priekaištausi?
KAZIUKAS: Ne, tėvai, puiku, kad jums sekasi, pensiją didelę gaunat, keliaujat nevaržomai, o ir jūsų ūkis pelno duoda, jums ten net gyvent nereikia… Aš tik taip, iš savimeilės (nuoširdžiai).
JONAS: Ir puiku. Tai pakelkim taures už viso šito teikėją!
VISI: Taip, už Europos Sąjungą, už Europos Sąjungą!!!

                                          PABAIGA