kur traška tavo sparnai
tylūs vaikai
žaidžia vasarą
jų akyse atsispindi
vakarykštis speigas
su nepaliestais puodeliais pieno
ant plunksnom nuberto stalo
vargetos miegantys ištiestom rankom
po bendugnės dangum giedru
jiem laimę kopinėjančios bitės
pamiršta kelią
užmiega pailsę
po tavo sparnu
šiugždančiu