Melagis siuvėjas

Nieko neklausdamas
sėdėdavau ant kaimyno tvoros
debesis siūdavau
ir neretai pas mane
didinga melžėja apsilankydavo
užsimanydama dangaus žvaigždžių suknelės
savo beformiais nuo melžimo
pirštais mosuodavo man

Kaimynas rėkdavo ant manęs
esą naktimi parsivedu melžėją
nes tik tokios ir gali į mane žiūrėti
bet tai netiesa... aš tik visą laiką spoksau
į tuos du didžiulius prinokusius obuolius.

Melžėjos neatėjo
nes pažadėjau saulės sukneles
o nepasiuvau jau penkeri metai
nes debesis siuvau
Pagavo pagavo vogiant kaimyno obuolius
iškaršė kailį su obels šaka
Bet aš jam pasakiau:
„Jei neleidžiate žiurėti į moterų obuolius-
žiūrėsiu ir vagysiu šitus“

tačiau žiema su penketą vaikų
siuvėjo padėties negelbėjo
tvora sulūžo o obuoliai išėjo

NIEKADA.
DAUGIAU NIEKADA NESIŪSIU IŠ DEBESŲ,
bet galite prašyti nes pasiūsiu iš plunksnų.