Vieta už lango

Juk taip gražu, taip velniškai gražu
Už durų verkia užsimiršęs oras
Ir saulė kyla deimantiniu garažu,
Apakindama tris kalėjimo tvoras.

Bendrabutis, keli namai iš šonų,
Krūva pilkų pavasarinių plytų
Ir nuo žiemos dar pusplikių lavonų,
Vaizduojančių medžius iš keisto ryto.

Šalia kolegija ir išbadytos akys
Iš degančios vatos bažnyčios stogo
Ir velnias viešbutyje liuksą užsisakęs,
Gyvens gimtajame mieste iš smogo.