apokalipsės
raiteliais parjoja
jūroje žirgai
ir klimpsta sakuose
pasidabinę midijų
išaustom juostom
o šešiakojės žvaigždės
krinta džiugesiu bei
sukasi zigzagais
pritardami joms
atodūsiai srovių
sugaudžia dainomis
banginių aido
o ji sau sėdi statula
savajam soste
linkteli
ir aš TARIU
Jūrate sakuoti rūmai saugūs
ir išdžiovintuose kriokliuos
netrukus gimsta deimantinės
ašaros