...vienas žingsnis...

Mes iš lėto einam vienas kito link. Man taip patinka su tavim šnekėt akim…tu vis arčiau, arčiau, arčiau… jau beliko vienas žingsnis! tu sustojai. Šypsaisi man. Apsisuki ir  bėgi. Kodėl tu bėgi? Nori žaist gaudynių? Per greitai bėgi!- nepagausiu! Kodėl taip greitai? Daugiau nebegaliu… Sustok!!! Jau vos tebematau… SUSTOK!!! Dingai. Prisėsiu po medžiu, palauksiu, kol sugrįši. Ech, tos tavo švelnios akys! Tavi plaukai besimušantys su vėju! Tavo šypsena su dirbtinai išbalintais dantim ir tavo įprotis kramtyti nagus. Juk miela taip! Šitas drugelis panašus į tave! Toks mielas ir spalvotas! O kur gi tu? Kur tu? Kodėl neateini? Kodėl negrįžti? Ne… taip negerai. Juk tu ne toks. Tu ne iš tų, kurie pabėga ir negrįžta! Netikiu. Ir nuo kalno irgi nesimato… netikiu, kad tavo akys melavo! – jos taip nemoka. Juk nemoka, tiesa? Juk jei tu būtum pabėgęs nuo manęs, pradėtų lyti! Taip? Oi… - debesis… bet jis juk mažas! Iš jo nelis lietus. Jis mažas! Šitas nesiskaito… Debesie, nevirgdyk manęs savais lietaus lašais! Netikiu! Netikiu. Netikiu… ašaros, ne! Nepradėkit! Nėr čia ko! Čia tik lietus! Čia tik lietus! Lietus…tai negi nebegrįši? Ech… turbūt nebe. Nebegaliu taip… bėgu. Pabėgsiu nuo lietaus! Pabėgsiu! Tik, dėl viso pikto, ne į tą pusę, kur nubėgai tu… girdėjau sakant, jeigu bėgsi – vysis. Tik kaip man bėgti, jei tu net nematai, kad bėgu?…bandysiu greitai greitai! Nebegaliu daugiau… pabėgau nuo lietaus, bet kas iš to, jei mano akyse dar lyja… gal prisėsiu čia, palaistysiu džiūstantį medį…kodėl negaliu atitraukt akių nuo ten, iš kur ką tik atbėgau? Tavęs tenai gi nebėra…o gal esi ir lauki? Gal man grįžt patikrint? Šešėlis? Kodėl man nebaisu?… čia tu. Tikrai!- čia tu! Žinojau , kad atbėgsi! Tik… kur tu bėgai? …pas mane, sakai? …bet… juk į kitą pusę… vienas žingsnis dėl manęs – per mažai? Nesuprantu tavęs…nusprendei, pas mane-iš kitos pusės? Kaip tai, iš kitos pusės?.. Ak, taip…Teisybė. Pamiršau… juk žemė apvali... Juk Žemė Apvali!