***

Ankstyvos darganos man primena tave,
Mane sušildo vien tik cigaretė.
Nenoriu nieko - rytą, vakare
Pakanka tik sėdėti ir tylėti...

Ir žvelgt į nebūtį, kur tu likai,
Kur pasiliko visos mano mintys -
Žinau, pasikeitė laikai,
Ir tai, kas šildė, niekad nebešildys.

O peleninė jau visai pilna -
Aš neturiu jėgų jos iškratyti.
Štai baigės dar viena diena,
O galo - galo nematyti...

Aš nesugrįšiu. Nesugrįši tu.
O dienos taip kaip vakar-šiandien slinks,
Ir bus dar daug tokių dienų,
Kai pirmos darganos tave primins.