Karalių pasaka

Atminimais grįžta čiurliai
Į akiduobės kupolą
Regiu kaip
Antspaudas tavo piršto
Plečias į labirintą
Atvirkščias veido šešėlis sunkėja sunkėja
Išlaisvina vandenį švino
Lesa čiurliai
Mano akį
Lesa čiurliai
Vėl regiu
Bičiuliškai tau šypsos akmuo
Tu skeli jį į minkštimą
Tu kalbi kaip žuvis su tinklu
Tu sodini krūminį dantį sode
Tu rakini raktikauliu
Žvaigždėtas spynas
Lesa čiurliai
Mano akį
Nes aš nenusilenkiu akmeniui

It kūdikis
Pirmą sykį įkvėpęs
Didelį oro gurkšnį
Šaukiuosi sergstinčio delno
Verkiu į dangų stėles
Lyg galėčiau praskirti jį
Kaip Raudonąją jūrą
Ar įplėšti nimfą į drugį
Štai
Jis paslaptingai nerias ir brėkšta
Į aštrius žolės virbalus
Į megztą upelį
Vanduo nuo vandens pašoka
Ir klostės pakyla iš patalo
Bangos eldija virsta tavo plaukais ir aš
Akimirką patikiu
Kad tu vėl stoji prieš srovę uola
Ir mudu gaudome
Rankom žuvis kaip vaikystėj
Metam į dangų jų žvyniškus veidrodžius
Jie neįveikia žemės traukos ir krinta
Atgal
Atgal atgal
Vanduo įšoka į vandenį
Lesa čiurliai
Mano akį
Lesa lesa
Dangaus nemuštą būgną prieš aušrą
Karaliaus užmerktą akį į žemę
Lesa
Kol beržo šešėlis
Lenkias į pasagą
Ir šviesą išduoda

Sergėk karaliau
Sergėk karaliau pasaką