kelionė
iš
taško
A
į
Tašką
A
ligi
sugrįžimo
į
savo
kraujo
grupę
į
vietą,
kurioje sniegas nutirpęs
o smėlis
dar neiškritęs
neatsiskyręs nuo manos
savo
balsą
pavertęs
randais
balsto
stygose
širdies
raumeniu
užlopęs
kiaurą
kelionmaišį
nekukuok
gegute
tuščia
mano piniginė
nekukuok
gyvenimo kaledoriaus
neįklijuotiems
lapams
kelionėje
iš taško A
į tašką A
nereikėjo
net laikrodžio
keletas blizgučių
nuo lūpų
mana
o gal sutrinto
perlo
milteliai
kapas be paminklo
paskutiniajam
zombiui
tikėjusiam
tašku
A
dabar
gegutės
plunksna
užrašau
kad esu
beraštė
ir tai
patvirtinu
trimis kryžiukais
ant lakmuso
pridengusio
ozono
skylę
pusiaukelėje
nuo taško
A
į
tašką
a