Kubas

Spygliuota viela apipintas horizontas,
O mano rankos grubios,
Kaip virvė,
Lyg pančiai,
Glosto kaklą,
Kelias kuriuo,
Ne bėgu,
O einu.

„Visi mes einame į kubą“
Taip sakė tėvas
Kurio seniai jau nebėra.
Ir skruostu akmenys nurieda,
Ne kubas,
Tai kvadratas
Stūkso,
Kur kelio dulkių pabaiga...

Spygliuota viela spindi horizontas
O, pančiai juk negraužė niekados manęs.
Ir atšvaitas
Man sako:
-Tu nebėki,
Nes viskas,
Įcentruota tavo galvoje.