Moteriškai per istoriją

Gimei venerà kažkur Vestonicėj
matydama ateitį savo akutėm degtom
iš molio apvalainom formom
sumanei užkariauti pasaulį
Tyliai
prašydama, kartais meluodama
vyrams. Jie – tavo rankose molis
lipant į šlovę auksiniais sandalais
griūnant Pizai po kojomis
Einant
Jėzaus pėdom, ir šluostant jam kraują
laužo bijot, ir mąstyt kaip eklektiškai degti
nekeliant šleikštulio alkanai miniai, atkirst jai 
„jei duonos neturi, lai pyragą valgo“
Per
maldas į dangų kilti ir leistis
Orleano šventąja ar Pirčiupio motina
gimdyti barnius, bet naktį užmigti
kokono pozoj – ji saugiausia ir šildo
Istoriją
sekti visiem, kas nežino, kaip reik laimėti
kryžiaus karus vien glamonėmis siūlant
Adomui ar Judui prisirpusį vaisių  - bet kam,
kas galingas, juos valdyt ir vėl gimt kur nors Vestonicėj.